4 pažadas galvos širdžiai ir sveikatai.

Psalmė, viena vertus, grįsta Senojo Testamento mintimi, kad širdis ir širdį pripildanti dvasia yra dvi pagrindinės galios, kuriomis žmogus gyvas 2. Išimsiu iš jūsų akmeninę širdį ir duosiu jums jautrią širdį. Todėl šioje psalmėje Miserere vis meldžiama, kad mūsų širdis ir ją pripildanti dvasia būtų tyra ir nauja.

Jėzus irgi meldėsi šios psalmės dvasia.

Širdis Kas turima galvoje kalbant apie žmogaus širdį? Fiziniu aspektu esama bent trijų nuorodų į tai, ką turime galvoje kalbėdami apie širdį kaip simbolį. Kieno nors paklausus, kurioje vietoje jo širdis, dauguma parodys į kairę krūtinės pusę.

• Pasaulio širdies asociacija kviečia negailėti pažadų savo širdžiai: gaminkite ir valgykite sveikiau, sportuokite, raginkite savo vaikus būti aktyvesniais, meskite rūkyti arba palaikykite šio žalingo įpročio atsisakantį artimąjį.
• Hidromasažinė hipertenzija
• Hipertenziją gydykite 2 dalimi
• Mityba sergant hipertenzija, padidėjusiu kraujospūdžiu ir nutukimu

Tačiau kiekvienas medikas pasakys, kad širdis yra kone tiksliai krūtinės viduryje. Tai mums pirmoji nuoroda į tai, kodėl širdžiai tenka didelė simbolinė reikšmė: širdis žmogaus centras, pats pagrindas ir gelminė varomoji jėga, lobis, kurio jis nieku gyvu neatiduos.

Širdis palaiko kraujotaką.

Lk 21, 12–19 „Nė vienas plaukas nuo jūsų galvos nenukris“

Kalbant apie žmogaus širdį perkeltine prasme, galvoje turima tai, kas žmogų įgalina judėti, skatina veikti, motyvuoja jo gyvenimą, yra jo vidinė varomoji jėga siekti to, kas jam svarbu. Trečioji nuoroda: širdis yra iškiliu būdu gyvybiškai svarbus žmogaus organas.

Jai sustojus, žmogaus gyvenimas užgesta.

Tad širdis yra gyvybės ir žmogaus troškimo gyventi simbolis. Šitaip žvelgiant, nestebina, kad apie širdį Šventajame Rašte kalbama labai dažnai. Ar galiu 43 straipsnis, kaip atrodo mano giliausias vidus, mano širdis?

Atsakyti į šį klausimą nelengva. Juk negalime pažvelgti į savo širdį. Mūsų žinios apie ją dažniausiai netiesioginės. Jei visada noriai kalbame apie kokį nors dalyką, galime būti tikri, — tai mums rūpi.

4 žingsniai širdžiai, kurie padės gyventi ilgiau

Ir priešingai: jei tenka konstatuoti, jog apie tai, kas žmogui atrodo svarbu, jis nekalba, tiesiog reikėtų paklausti, ar tas dalykas jam iš esmės apskritai rūpi. Tačiau Biblijoje gerai suvokiama širdies ir galvos, širdies hipertenzija ir hipertoniškumas lūpų neatitiktis. Tikriausiai kiekvienam ne paslaptis, kad lūpomis kartais pasakoma dalykų, besiskiriančių nuo to, kas iš tikrųjų yra to žmogaus viduje.

Taip elgiamės norėdami hipertenzijos stalo pragaras mandagūs ir todėl nepasakome, ką galvojame, arba gėdijamės pasakyti tiesą — tiek mažuose, tiek dideliuose dalykuose. Kada mano lūpos kalba kitaip negu mano širdis? Kodėl tai darau kalbėdamas tam tikromis temomis?

Gydytojų patarimai, kokius organizmo rodiklius stebėti ir kokių pagrindinių gyvensenos taisyklių laikytis — tokie paprasti, kad vangiai besikeičianti mirtingumo nuo ŠKL statistika išties stebina. Gydytojai sako — 4 priemonės iš tiesų padeda kovoti su širdies ligomis, tačiau žmonėms trūksta sąmoningumo, žinių, o kartais ir elementarios meilės sau.

Galbūt man šitie dalykai tokie svarbūs, jog esu pasirengęs suklaidinti ar būti nesąžiningas, kad juos nuslėpčiau? Mūsų nuslėpimai gali padėti pažinti, kas mums iš tikrųjų rūpi. Šventasis Raštas atkreipia mūsų dėmesį į dar vieną neatitikimą — būtent tarp žmogaus širdies ir jo išvaizdos. Imkime pranašo Samuelio pavyzdį. Jis svarsto katrą iš Izraelio sūnų patepti karaliumi.

• Наверняка он выяснил только то, что Лиз был разделен на бесчисленные поселки и Эрли среди них считался типичным.
• Priemonė nuo hipertenzijos normalife
• Su hipertenzija, kraujagyslių susiaurėjimu
• Vaistai hipertenzijai gydyti esant žemam širdies ritmui

Pamato išvaizdaus stoto Eliabą ir pamano: tikrai yra tas. Esmė akimis neregima. Kas iš to, kas mano, daro jiems poveikį — ir kodėl? Tai gali padėti išsiaiškinti, kas tūno mūsų širdyje, kas joje išsikeroję taip, kad veikia išorę. Galiausiai visiems pažįstama neatitiktis — būtent neatitiktis tarp širdies ir intelekto arba tarp širdies ir proto.

Tikriausiai visi esame kada nors ištarę: galva pataria elgtis vienaip, bet širdis šnibžda ką kita.

Ko klausyti? Nusistatyti prioritetus paprastai yra charakterio ar nuostatos dalykas. Kalba ne tik, kaip Rašto žodžiais, mūsų ausims ar vien mūsų intelektui. Esminiais mūsų gyvenimo klausimais pakankamai dažnai kalba ir mūsų širdžiai. Tyra širdis Klaidinga manyti, jog klausimas, ar turiu tyrą širdį, susijęs tik su manimi ir Dievu.

Juk atrodo, kad tik Dievas gali pažvelgti į mūsų širdį, ją pažinti! Tačiau galvoje turimas ir mano santykis su kitais žmonėmis, mano elgesys jų at- žvilgiu. Kokių gi dalykų tyra širdis yra nesutepta? Žmogui, turinčiam tyrą širdį, pirmiausia rūpi ne jis 4 pažadas galvos širdžiai ir sveikatai, bet Dievas ir artimas — ir kaip tik per tai jis pats tampa žmogumi.

Tai turi didžiulių padarinių ne tik paties žmogaus gyvenimui, bet ir jo santykiui su Dievu bei kitais žmonėmis. Tyra širdis bibline prasme negali būti be tikrojo širdies perkeitimo.

Aiškumo dėlei paprastas pavyzdys. Namas ilgą laiką stovėjo tuščias. Langų stiklai pasidarė nešvarūs. Langų valytojas juos valo iš išorės. Vienus pavyksta nuvalyti, kitų ne. Gali valyti kiek nori, bet niekas nepadeda — langai apsinešė iš vidaus. Tada ateina stiklintojas ir įstato naujus stiklus. Taigi būdai, kuriais langai padaromi švarūs, skirtingi.

Kuris iš jų įtaigiau simbolizuoja žmogaus širdies nutyrinimą? Nuplovimas ar atnaujinimas? Iš vidaus, iš žmonių širdies, išeina pikti sumanymai, paleistuvystės, vagystės, žmogžudystės, svetimavimai, godumas, suktybės, klasta, begėdystės, pavydas, šmeižtai, puikybė, neišmanymas. Tai reiškia, kad mūsų nuodėmės nenutinka mums tiesiog.

Nusidedame ne tik todėl, kad kartais esame kamuojami kokios nors prastos nuotaikos, tiesiog netikėtai užklumpami blogio ar iš apsileidimo nedarome to, kas gera.

Lapkričio 8-oji — Europos sveikos mitybos diena! Lapkričio 8-ąją — Europos sveikos mitybos dieną — visuomenė kviečiama atkreipti dėmesį į tinkamos mitybos principus bei raginama sveikai maitintis. Nors nemažai apie tai kalbama, tačiau pasaulyje vis daugėja nutukusių žmonių bei ydingo maitinimosi sukeltų ligų. Nes neteisinga mityba — vidinio diskomforto, antsvorio ir rimtų ligų priežastis.

Mūsų daroma nuodėmė nėra atsitiktinis dalykas, tai, kas mums nutinka atsitiktinai. Vadinasi, tai, kas gera ir bloga, kyla iš žmogaus širdies, vidaus. Taip išreiškiamas to nuplovimo ar atnaujinimo gilumas. Štai kodėl geri ketinimai dažnai duoda taip nedaug vaisių. Norint pasiekti savo širdies gelmę, iš tiesų pakeisti savo elgesį, dažniausiai neužtenka valingai apsispręsti ir pasiryžti ateityje tą ar aną daryti kitaip ar geriau.

Tas labiau tinka išoriškesniems dalykams ar elgsenoms. Gali būti naudinga prisiminti kokius nors savo gyvenime padarytus itin gerus ar itin blogus 4 pažadas galvos širdžiai ir sveikatai ir savęs paklausti: kaip, tiesą sakant, tai nutiko?

Kokios vidinės ir išorinės aplinkybės leido man taip pasielgti? Kas paskatino mane anuomet taip elgtis? Tada įsisąmoninsime sąsajas, kurių anuomet, kai darėme gera ar bloga, dažnai nė nesuvokėme.

„Sukurk man tyrą širdį“

Tačiau tai nereiškia, jog neatsakome už savo poelgius. Kaip savo širdį atnaujinti, kad iš jos eitų ne blogis, bet gėris? Taip priartėjome prie psalmininko prašymo. Šia psalme mums norima perteikti esminę įžvalgą: tyros širdies pats nesusikursi, net ir labai rimtais pasiryžimais. To nesukurs nė kiti žmonės, kad ir kaip būtų pasirengę ir mokėtų padėti. Tai sukurti gali tik Dievas. Ta įžvalga skatina tyros širdies laukti iš Dievo, melsti jos iš Dievo.

Psalmininkas kaip tik tai ir daro. O Bažnyčia savo Valandų liturgijos maldoje irgi vis prašo tyros širdies. Tad maldininkas prašo sukūrimo pilnatviška šio žodžio prasme, vadinasi, to, ką gali tik Dievas ir ko žmogus gali laukti tik iš Dievo bei jo prašyti.

Egzegetai atkreipia dėmesį į giliąją šio osios psalmės prašymo prasmę. Čia kalbama ne apie išlaisvinimą iš praeities nuodėmių naštos ir naują geresnio, meilės gausesnio gyvenimo Dievo ir artimo atžvilgiu pradžią. Jau ir tai būtų didelė malonė. Čia kalbama apie tvarų, galutinį perkūrimą, apie žmogaus vidinės būties negrįžtamą perkeitimą.

Tačiau kaip galime Dievo to prašyti dar neturėdami tyros, naujos širdies, jei mūsų širdis tebėra akmeninė, o ne jautri? Juk tokia malda jau yra naujos širdies ženklas, tyros širdies padarinys. To prašyti galime todėl, kad iš Jėzaus pamokymų tikėdami žinome, jog Dievo esame priimti ir mylimi, nesvarbu ar jau turime tyrą širdį, ar ne.

Malda prašant tyros širdies ir sąžiningos pastangos to siekti šios maldos galia yra Kristuje parodytos Dievo meilės mums plg.