Sergantiems hipertenzija gali būti donoras

Ar imti kraujo iš donoro, kai šie dydžiai mažesni, kiekvienu atveju sprendžia transfuziologas, įvertinęs serumo geležies koncentraciją ir prisiimdamas atsakomybę už padarinius.

Imunohematologinis tyrimas 2. Standartinis imunohematologinis donorų kraujo tyrimas apima eritrocitų tipo grupės nustatymą pagal ABO, rezus, Kell sistemų antigenus ir natūralius anti-A α ir anti-B β antikūnus bei imuninių eritrocitų antikūnų paiešką. Visiems perspektyviems donorams turi būti nustatytas ir leukocitų antigenų HLA tipas.

Galutinis eritrocitų tipas nustatomas pagal ankstesnių tyrimų ir įrašų duomenis, atliekamo tyrimo ir patvirtinimo rezultatus. Kraujo grupė pagal ABO sistemos antigenus privalomas tyrimas 2.

Ekspertai perspėja vairuotojus: prieš žiemą verta susirūpinti, kokiu oru kvėpuojate

Donorų eritrocitų tipas pagal ABO sistemos antigenus nustatomas kiekvieną kartą, duodant kraujo. Nustatant eritrocitų tipą, atliekamas dvigubas kryžminis tyrimas: nustatomi natūralūs anti-A α ir anti-B β antikūnai ir ABO sistemos antigenai bei jų variantai pogrupiai.

Tyrimas atliekamas griežtai pagal reagentų gamintojo instrukciją. Galutinis eritrocitų tipas nustatomas įvertinus tyrimo rezultatus su standartizuotais eritrocitų ir antikūnų reagentais.

Apie kraujo produktų, turinčių eritrocitų su ABO sistemos antigenų variantais pogrupiaistolesnį naudojimą sprendžia gydytojas transfuziologas.

Informacija apie gyvą donorystę

Kraujo grupė pagal rezus sistemos antigenus privalomas tyrimas 2. Donorų eritrocitų tipas pagal rezus sistemos antigenus nustatomas kiekvieną kartą, duodant kraujo.

Nustatant eritrocitų tipą, atliekamos reakcijos su dviejų skirtingų rūšių ar serijų standartinių antikūnų reagentais kiekvienam rezus antigenui atskirai, t. Rezus sistemos antigenams nustatyti naudojami standartizuoti Anti-D, Anti-C, Anti-c, Anti-E ir Anti-e antikūnų reagentai žmogaus ar monokloniniai ar jų mišiniai, rezus kontrolės reagentas.

Galutinis Rh D teigiamas eritrocitų tipas nustatomas įvertinus tyrimo su skirtingų sergantiems hipertenzija gali būti donoras standartizuotais antikūnų reagentais ir rezus kontrolės serumu rezultatus. Jei su standartiniais Anti-D antikūnų serumais gaunamas neigiamas rezultatas, tai Rh D tipas nustatomas įvertinus netiesioginio Kumbso mėginio rezultatus.

Gydymo įstaigoms labai trūksta kraujo, skubiai prašoma visuomenės pagalbos 0 08 20 Sveikatos apsaugos ministerija SAM ir Nacionalinis kraujo centras NKC atkreipia visuomenės dėmesį, jog šiuo metu Lietuvos gydymo įstaigose esantiems pacientams kritiškai trūksta visų grupių kraujo. Jo tyrimai parodo daugelio ligų arba sveikatos sutrikimų, taip pat kūno nualinimo požymius. Galima tik įsivaizduoti, kokių milžiniškų privalumų asmens sveikatos priežiūrai suteiks naujoji kraujo tyrimų technologija, leidžianti nuolat, greitai ir pigiai stebėti kraujo rodiklius, neimant įprastų mėginių iš venos ar piršto.

Išvadą galima daryti iš karto, toliau netyrinėjant. Apie kraujo produktų, turinčių eritrocitų su rezus sistemos antigenų variantais pogrupiaistolesnį panaudojimą sprendžia gydytojas transfuziologas.

Turite klausimų?

Kraujo grupė pagal Kell ir kitų sistemų antigenus privalomas tyrimas 2. Donorų eritrocitų tipas pagal Kell sistemos antigenus nustatomas kiekvieną kartą, duodant kraujo. Apie kraujo produktų, turinčių eritrocitų su Kell antigenu, tolesnį panaudojimą sprendžia gydytojas transfuziologas. Paprastai tokie produktai perduodami perdirbti.

Apribojimai

Donorų eritrocitų tipas pagal kitų sistemų antigenus nustatomas pasirinktinai, tik tiriant transfuziologines komplikacijas ar radus donoro kraujyje eritrocitų antikūnų. Tyrimas dėl eritrocitų antikūnų privalomas tyrimas 2.

Tyrimas dėl imuninių anti-A ir anti-B antikūnų atliekamas kiekvieną kartą, duodant kraujo. Tyrimui atlikti naudojami standartizuoti eritrocitų A1, A2, B ir O reagentai. Tyrimas dėl kitų transfuziologiniu požiūriu reikšmingų imuninių eritrocitų antikūnų kiekvienam donorui atliekamas kas 6 mėnesiai.

Imuninių antikūnų paieškai naudojamas standartizuotas dviejų ar trijų donorų O grupės eritrocitų bėganti nuo hipertenzijos derinys pagal ne mažiau kaip 26 transfuziniu požiūriu reikšmingus antigenus, donoro serumas ir polivalentinis Kumbso reagentas.

Tyrimas atliekamas pagal netiesioginio Kumbso mėginio metodiką. Radus donorų serume eritrocitų antikūnų, toliau antikūnų identifikavimo procedūra atliekama naudojant vienuolikos donorų O grupės eritrocitų reagentų derinio pagal ne mažiau kaip 26 transfuziniu požiūriu reikšmingus antigenus standartinį panelį; nustatomas atitinkamas antigenas.

A. Kulitaitė pataria: Kaip geriausia sutaupyti?

Mėginio su Kumbso reagentu metu negavus agliutinacijos, testas turi būti patvirtintas pridedant standartizuotus Kumbso reagento kontrolės eritrocitus.

Galutinė išvada, kad eritrocitų antikūnų nėra, teikiama, kai negavus agliutinacijos su Kumbso reagentu agliutinacija įvyksta pridėjus standartizuotus Kumbso reagento kontrolės eritrocitus. Apie kraujo produktų, turinčių eritrocitų antikūnų, tolesnį panaudojimą sprendžia gydytojas transfuziologas.

• Nuotraukų galerija Informacija apie gyvą donorystę Lietuvoje inksto transplantacijos atliekamos jau daugiau kaip 40 metų.
• Kas negali būti kraujo donoru? » SAVAITĖ – viskas, kas svarbu, įdomu ir naudinga.
• Koks sportas leidžiamas sergant hipertenzija

Paprastai išduoti tokius produktus perpilti draudžiama, ir jie naudojami serumų gamybai. Nustatyti eritrocitų antikūnai registruojami donorų registre.

Kas gali dalyvauti aukoje?

Leukocitų antigenų HLA nustatymas 2. Leukocitų antigenų nustatymas donorų kraujyje sergantiems hipertenzija gali būti donoras tuo, kad perspektyvūs kraujo donorai gali būti kaulų čiulpų, kamieninių ląstelių, trombocitų donorais.

HLA privaloma nustatyti bent vieną kartą kiekvienam perspektyviam donorui, sėkmingai davusiam kraujo daugiau kaip tris kartus. Tyrimo mastą nustato Sveikatos apsaugos ministerija. Tyrimo rezultatai saugomi donorų registre. Atranka pagal infekcinių sukėlėjų žymenis 2.

Donorų atranka pagal laboratoriniu būdu randamus infekcinių sukėlėjų žymenis remiasi įtarimo, o ne sukėlėjo nustatymo principu. Kraują ir jo produktus, įtartinus dėl infekcinių ligų sukėlėjų, draudžiama duoti į gydymo ar tolesnio perdirbimo įstaigas. Jie gali būti sulaikomi, tiriami arba nukenksminus sunaikinti.

Donoras, kuriam laboratoriškai įtariamas infekcinio susirgimo sukėlėjas, kraujo donorystės įstaigos atsakingo gydytojo informuojamas, asmeniškai jam duodamas siuntimas infekcinių ligų specialisto konsultacijai. Apie jo galimybes ateityje būti donoru sprendžia gydytojas transfuziologas, remdamasis infekcinių ligų specialisto rekomendacijomis.