Koronarinės širdies ligos sveikatos stiprinimas, Jei manote, kad stiprinti sveikatą per vėlu, smarkiai klystate: pasakė, kaip padėti savo širdžiai

Fizinio aktyvumo reikšmė širdies ir kraujagyslių ligų ŠKL prevencijai Širdies ir kraujagyslių ligos ŠKL yra viena iš didžiausių sergamumo ir mirčių priežastis ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Pasaulio sveikatos organizacijos World Health Organisation duomenimis, dėl ŠKL kiekvienais metais visame pasaulyje miršta daugiau nei 17,9 milijono žmonių. Tačiau dažnai širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti, jei mažinsime rizikos veiksnius.

Širdies ir kraujagyslių ligų padeda išvengti fizinis aktyvumas

Rizikos veiksnys yra neigiamas asmens ir aplinkos poveikis, skatinantis ir lemiantis širdies ir kraujagyslių ligas. Iš viso yra žinoma net per rizikos veiksnių. Rizikos veiksniai yra skirstomi į tuos, kuriuos galima valdyti, ir tuos, kurių negalima pakeisti.

Vienas iš svarbiausių koronarinės širdies ligos rizikos veiksnių, kurį labai lengvai galime kontroliuoti — mažas fizinis aktyvumas. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad fizinis pasyvumas padidina riziką net 2 kartus dažniau susirgti širdies ligomis ir žymiai padidina mirštamumą.

• Širdies ir kraujagyslių ligos - Koronarinė Širdies liga. STENTAVIMAS
• Statistika apie hipertenziją pasaulyje
• Kairiojo peties skausmas ir hipertenzija
• Asd 2 f su hipertenzija
• Pasaulinė širdies diena Daugelį metų širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje.
• Ar galima žiūrėti televizorių su hipertenzija
• Hipertenzija nėra forumo
• Dieta sergant hipertenzija ir širdies nepakankamumu

Fiziškai neaktyvus gyvenimo būdas yra prilyginamas rūkymo, padidėjusio kraujospūdžio ir padidėjusių kraujo lipidų riebalų žalai. Kuo mažesnis fizinis aktyvumas, tuo didesnė rizika susirgti įvairiomis ligomis. Mažai judantys žmonės aktyvia fizine veikla užsiimantys mažiau nei 2—3 kartus per savaitę 30—50 proc.

Judėjimas padeda reguliuoti arterinį kraujospūdį, treniruoja ir stiprina širdies raumenį, didina koronarinių arterijų spindį. Be to, tai būtina nutukimo gydymo programos dalis. Fizinis aktyvumas koronarinės širdies ligos riziką sumažina tiesiogiai veikdamas širdį ir kraujagysles bei mažindamas įvairių kitų rizikos faktorių įtaką dislipidemijos, nutukimo, arterinės hipertenzijos, hiperglikemijos, hiperinsulinemijos, streso ir kt.

Dėl per mažo fizinio aktyvumo padidėja kūno svoris, kraujyje padaugėja lipidų, pakinta gliukozės kiekis, sutrinka kraujospūdžio ritmas, o tai skatina aterosklerozės vystymąsi. Suaugusiųjų gyvensenos tyrimo duomenimis, metais vertinant suaugusių 45—59 metų amžiaus gyventojų fizinį aktyvumą Lietuvoje, tik 40,5 proc.

Šie skaičiai rodo, jog vis dar mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų yra fiziškai aktyvūs ir reguliariai sportuoja. ŠKL pradeda vystytis ne nuo skausmų krūtinės srityje ar širdies infarkto, bet gerokai anksčiau, kai žmogus nejaučia simptomų.

REKOMENDUOJAME

Gydytojas doc. Gintaris Vilkevičius teigė, jog profilaktiškai tikrintis ir rūpintis savo sveikata reikia vis jaunesniems, o ne tik senjorams. Darbingo amžiaus žmonės dėl įtempto gyvenimo būdo dažnai patiria daug streso ir įtampos, o tai didina kraujo spaudimą ir širdies susitraukimų dažnį, tai pagreitina širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą. Gyvensenos tyrimo duomenimis buvo atskleista, kad kas dešimtas 25—34 m.

Taip pat vyrų ir moterų cholesterolio kiekis kraujyje pradeda žymiai didėti maždaug nuo 45 metų amžiaus, todėl būtina rūpintis savo sveikata kuo anksčiau, siekiant išvengti šių problemų ateityje. Fizinio aktyvumo patirtis jaunystėje gali sukurti įprotį, kuris suteiks pagrindus sveikam ir produktyviam gyvenimui ateityje.

Pasaulinė širdies diena

Reguliarus koronarinės širdies ligos sveikatos stiprinimas gali padėti sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis bei mirštamumą nuo jų. Nereikėtų koronarinės širdies ligos sveikatos stiprinimas bėgti maratono ar valandų valandas praleisti treniruoklių salėje. Širdies ligų ir insulto grėsmė gerokai sumažėja, jei planuodami kiekvienos dienos darbus kasdien skirsite laiko aktyviai veiklai, pvz.

Net ir vasarą kai kurių vitaminų organizmui gali trūkti: įvardijo, ko su maistu gauti sunkiausia   3 Visi žinome, kad fizinis aktyvumas yra siejamas su mažesne širdies ligų, insultoantrojo tipo diabeto, osteoporozės ir net protinės funkcijos nykimo rizika. Tačiau iki šiol turėjome daug neatsakytų klausimų. Ar gali būti per vėlu būti fiziškai aktyviems? Koks yra fizinio aktyvumo vaidmuo, ypač kalbant apie vyresnio amžiaus žmones, neužsiimančius vidutinio sunkumo ar sunkia fizine veikla? Ir, trečia, koks yra ryšys tarp fizinio aktyvumo ir būsimos širdies nepakankamumo rizikos, ypač atsižvelgiant į didelę širdies nepakankamumo naštą tarp vyresnio amžiaus žmonių.

Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiems rekomenduoja užsiimti bent 30 minučių vidutinio intensyvumo aerobinių pratimų fizine veikla, kuri mėlynių nauda sveikatai trunka ne mažiau kaip 10 minučių.

Kaip žinoti, kada pasieksite vidutinį intensyvumą?

Jei pajusite padažnėjusį kvėpavimą ir širdies ritmą, tačiau vis dar galėsite kalbėti, bet ne dainuoti, tuomet Jūs esate pasiekę vidutinį intensyvumą. Tačiau didelės rizikos pacientams, kurie turi širdies ligų, rekomenduojama pasikonsultuoti su savo gydytoju dėl saugaus fizinio krūvio būtent Jums. Fizinis aktyvumas taip pat gali padėti, jeigu turite antsvorio ar yra nustatytas kaulų retėjimas.

Minėta veikla ramina nervų sistemą, padeda įveikti stresą, depresiją, reguliuoja virškinimo sistemą, gerina miegą. Fizinis aktyvumas, galima sakyti, yra kaip viena tabletė, kuri gali apsaugoti nuo daugelio ligų, jei vartosite teisingai.

1. Po įvairių tyrimų, gydytojas nuspręs kuri procedūra — šuntavimo, angioplastikos ar stentavimo yra tinkamiausia.
2. Nuotraukų galerija Pasaulinė širdies diena Pasaulinės širdies federacijos iniciatyva kasmet rugsėjo mėnesio 29 d.
3. Pasaulinė širdies diena - medikana.lt
4. Išeminė širdies liga. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas - medikana.lt