Kompiuteriai ir hipertenzija. Su kraujospūdžio problemomis susiduria vis jaunesni: ką daryti?
Informacija, kaip naudojate mūsų svetainę Jeigu Jūs lankotės mūsų interneto svetainėje, mes taip pat renkame informaciją, kuri atskleidžia mūsų teikiamų paslaugų naudojimo ypatumus, arba automatiškai generuojama vizitų statistika. Informacija iš trečiųjų šalių šaltinių Mes galime gauti informacijos apie Jus iš viešųjų ir komercinių šaltinių kiek tai leidžia galiojantys teisės aktai ir susieti ją su kita informacija, kurią gauname iš Jūsų arba apie Jus. Kita mūsų renkama informacija Mes taip pat galime rinkti ir kitą informaciją apie Jus, Jūsų įrenginį ar Jūsų naudojimąsi mūsų svetainės turiniu su Jūsų sutikimu.
Lietuvoje atlikti tyrimai parodė, kad net iki 15 proc. Kaip pabrėžia gydytoja kardiologė prof. Marija Rūta Babarskienė, nuo ies kraujospūdį vertėtų tikrinti mažiausiai kartą per metus, o jei savijauta prastesnė ir dažniau.
Robertas Adomaitis
Kaip apsisaugoti nuo ligos, pasiglemžiančios vis jaunesnius? Pasaulinę hipertenzijos dieną specialistai atkreipia dėmesį, kad, vengiant reguliariai tikrintis kraujo spaudimą, sergamumo mastai arterine hipertenzija didėja.
Išsivysčiusiose šalyse ši liga diagnozuojama maždaug 40 proc. Taip yra ir Lietuvoje.
Pradinėse ligos stadijose padidėjęs kraujospūdis dažniausiai nesukelia jokių negalavimų, tad neretai lieka nepastebėtas. Negydoma hipertenzija ilgainiui didina riziką susirgti galvos smegenų insultu, išemine širdies liga, inkstų ir širdies nepakankamumu, akių kraujagyslių ligomis, galūnių kraujagyslių ateroskleroze.
Įrodyta, kad daugiau nei 50 proc. Rizikos veiksniai, kuriuos vardija gydytoja kardiologė, tai paveldėjimas, antsvoris, nutukimas, gausus valgomosios druskos vartojimas, mažas kalio kiekis maiste, piktnaudžiavimas alkoholiu, mažas fizinis aktyvumas, nuolatinė psichoemocinė įtampa, rūkymas.
Diagnozuoti ligą nėra paprasta, mat trumpalaikiai arterinio kraujo spaudimo svyravimai būdingi visiems žmonėms, priklausomai nuo išorinių ir vidinių veiksnių.
Babarskienė, pridurdama, kad net ir užfiksavus gydytojo kabinete normalų arterinį kraujo kompiuteriai ir hipertenzija, reikia jį pasitikrinti namuose, antroje dienos pusėje, po darbo.
Hipertenzija yra laikoma mečių ir vyresnių liga, medikai pastebi, kad ši liga užklumpa ir jaunesnius.
Lazerines akių korekcijas atliekantis daktaras paaiškino, kodėl pats nešioja akinius Su arterine hipertenzija yra susiję keletas kraujagyslinių akių ligų. Aukštas kraujo spaudimas sukelia hipertenzinę retinopatiją ir regos nervo neuropatiją. Taip pat yra svarbus rizikos veiksnys tinklainės arterijų ir venų embolijos, diabetinės neuropatijos atsiradimui, tačiau padidintas kraujospūdis sukelia ne tik kraujagyslines akių ligas, bet ir gali pagreitinti nekraujagyslinių akių ligų, tokių kaip glaukoma ar geltonosios dėmės degeneracija, progresavimą.
Sergantiems arterine hipertenzija svarbu suprasti, kad tai lėtinė liga - net ir pagerėjus bendrai savijautai, negalima savavališkai nutraukti gydymo, būtina vartoti medikų paskirtus vaistus, tuo pačiu atkreipti dėmesį į jų suderinamumą.
Europos kardiologų draugija sergantiems arterine hipertenzija rekomenduoja sumažinti druskos kiekį iki gramų per parą, nevartoti alkoholio, maiste didinti vaisių ir daržovių kiekį iki gramų, nevartoti daug riebalų turinčių maisto produktų, vengti aštrių prieskonių. Taip pat svarbu mažinti kūno svorį, nerūkyti, reguliariai mankštintis, mažinti lėtinį stresą.
Pasaulinė hipertenzijos lyga angl. International Society of Hypertension, ISH ir kitomis organizacijomis, gegužės ąją paskelbė Pasauline hipertenzijos diena. Tai buvo padaryta norint atkreipti visų pasaulio gyventojų dėmesį ir padidinti jų supratimą apie aukštą arterinį kraujo spaudimą bei jo grėsmingas ir ilgalaikes pasekmes. Penkerių metų periodui — nuo iki m.
