Kas atsitinka, kai hipertenzija
Aigustė Tavoraitė Daugiau nei pusę šalies gyventojų vargina padidėjęs kraujo spaudimas, tačiau dalis jų apie tai gali net neįtarti. Neretai pacientas nejaučia jokių padidėjusio kraujospūdžio simptomų ir apie šią ligą sužino tik įvykus miokardo infarktui, insultui ar išryškėjus inkstų funkcijos nepakankamumui.
Padidėjęs kraujospūdis kamuoja ir jaunus Padidėjęs kraujospūdis kamuoja ir jaunus Sveikata Arterinė hipertenzija, koronarinė ir kitos širdies ligos jau nebėra vien pagyvenusių žmonių negalavimai. Streikuojančia širdimi skundžiasi vis daugiau jaunų, darbingo amžiaus šalies gyventojų.
Audriaus Šimaičio teigimu, didėjantis sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis — kasmet ligoninėje gydosi daugiau kaip trys tūkstančiai kardiologinių pacientų, t. Arterine hipertenzija serga kas penktas suaugęs europietis, širdies koronarinė liga pirmauja visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligų sukeltos mirtys mūsų šalyje sudaro daugiau kaip pusę visų mirčių. Liūdniausia, kad didžioji dalis žmonių miršta net nežinodami, kad sirgo kokia nors kraujotakos ar širdies liga — nejausdami ar nesureikšmindami simptomų, manydami, kad dar per jauni skųstis širdimi.
Kas atsitinka niekas Bene dažniausia ir klastingiausia ne tik vyresnio amžiaus, bet ir jaunų žmonių bėda yra padidėjęs kraujospūdis.
Arterinė hipertenzija
Pasak A. Šimaičio, arterinė hipertenzija kamuoja kas antrą suaugusį šalies gyventoją. Kraujo spaudimas — tai kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę, augantis ir krentantis sulig kiekvienu širdies dūžiu. Kraują, kuris neša deguonį, širdis turi išstumti tam tikru spaudimu, kad jis pasiektų vidaus organus.
Kraujo spaudimas nėra pastovus.
Jis kinta priklausomai nuo veiklos, savijautos. Sunkiai dirbant, daug sportuojant, patiriant stresą jis šokteli, o, sugrįžus į ramybės būseną, sumažėja. Kodėl šis procesas sutrinka, ne visada aišku.
Nors, anot A. Šimaičio, kraujospūdžio didėjimą neretai skatina paveldimumas, vyresnis amžius, problemų gali turėti ne tik jau apie pensiją pagalvojantys vyrai ir moterys, bet ir trisdešimtmečiai.
- Lengva hipertenzija kaip gydyti
- Hipertenzijos priežastys, kaip jas pašalinti
- Hipertenzija rūkymas
- Kaip druska veikia hipertenziją
- Hipotenzija ir hipertenzija kas yra
- Everyday life Kai pacientui diagnozuojama plaučių arterinė hipertenzija, jis turi išmokti prisitaikyti prie naujos būklės.
Ne mažiau susirgimą lemiantis veiksnys yra gyvensenos būdas. Rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, netaisyklinga mityba, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, nuolatinis stresas, taip pat įvairios ligos, pavyzdžiui, inkstų, cukrinis diabetas, keliasdešimčia procentų padidina riziką susirgti hipertenzija.
Gydytojo teigimu, neturėtų džiaugtis ir turintieji per žemą kraujospūdį.
Padidėja mirtingumas Pastebėta, kad dažniau aukštas kraujospūdis kamuoja mažesniuose miesteliuose, kaimuose gyvenančius, žemesnio išsilavinimo žmones. Tačiau ir nemažai didmiesčių gyventojų nežino, koks jų kraujo spaudimas, ar jis normalus, per didelis, ar per mažas.
Padidėjęs kraujospūdis: pirmųjų ligos požymių galite nepastebėti
Hipertenzija nėra nekaltas negalavimas. Jeigu kraujo kai hipertenzija beveik nuolat būna per didelis, ilgainiui pakenkiamos kraujagyslių sienelės, sustorėja širdies raumuo, proc.
Tai gali atsitikti ir vos į ketvirtąjį dešimtmetį įžengusiems asmenims. Ilgalaikė arterinė hipertenzija gali paskatinti sunkios ir klastingos širdies koronarinės ligos atsiradimą.
Aukštas kraujospūdis vadinamas tyliuoju žudiku, nes galime nė nejusti, kad sergame arterine hipertenzija. Jis vadinamas tyliuoju žudiku, kuris nužudo daugiau žmonių nei COVID virusas, o su juo gyvena trečdalis žmonių. Pusė iš jų net nežino, kad jį turi — tai aukštas kraujospūdis.
Pagal sergamumą ir mirtingumą ji pirmauja daugelyje pasaulio valstybių. Anksčiau ji daugiausiai buvo diagnozuojama vyrams, tačiau pastaruoju metu nuo širdies koronarinės ligos kenčia vis daugiau moterų. Gydoma ir be vaistų Sunkiai susargdinantys pakitimai organizme vyksta gana lėtai ir beveik nepastebimai.
Retais atvejais gali pasireikšti nežymūs simptomai: galvos skausmas pakaušio srityje, padažnėjęs širdies plakimas, dusulio priepuoliai, greitesnis nuovargis. Dažniausiai sergantieji jų nesureikšmina, aiškindami įtemptu gyvenimo būdu. Kardiologas A.
Šimaitis pasakojo, kad padidėjusį kraujospūdį turintys žmonės apie tai gali nežinoti ir metų, kol atsitiktinai jo nepamatuoja. Spėjama, kad iš visų ligonių, kurių kraujospūdis padidėjęs, tik pusė apie tai žino.
Spausdinti Padidėjęs kraujospūdis: pirmųjų ligos požymių galite nepastebėti G.
Iš žinančiųjų tik pusė gydosi, o iš jų tik apie 50 proc. Arterinė hipertenzija ne visada gydoma vaistais.
Jeigu kraujospūdis nežymiai viršija normą, užtenka pakoreguoti mitybą, sumažinti kūno svorį, padidinti fizinį aktyvumą, atsikratyti žalingų įpročių, vengti streso. Patartina kuo mažiau vartoti druskos, gyvulinės kilmės riebalų, lengvai pasisavinamų angliavandenių. Labai svarbu kas atsitinka matuoti ne tik kraujospūdį, bet ir cholesterolio kiekį kraujyje. Tai daryti turėtų vyresni nei 18 metų žmonės.
