Ką gerti esant vidutinei hipertenzijai

Vaistininkai ir gydytojai pataria reguliariai matuotis kraujospūdį - tuomet galima greitai pastebėti jo padidėjimą ar sumažėjimą ir kreiptis į specialistus laiku, taip išvengiant lėtinių ligų progresavimo. Reklama Daugelis save sveikais laikančių žmonių ilgus metus gali neįtarti, kad serga klastinga kraujagyslių sieneles pažeidžiančia liga. Specialistų teigimu, arterinės hipertenzijos požymių Lietuvoje turi apie trečdalis visų suaugusiųjų ir tik maža dalis tai žino, kadangi nesimatuoja kraujo spaudimo.

Savaitgalį buvo minima Pasaulinė hipertenzijos diena - nepaisant medicinos mokslo pažangos, sergamumas šia liga pasaulyje nuolat didėja, o situacija Lietuvos dar blogesnė nei daugelyje kitų Europos šalių.

Vaistininkai ir gydytojai perspėja, kad net ir jauniems žmonėms kraujospūdį pasitikrinti reikėtų bent du kartus per metus. Išsami medicininė statistika rodo, kad tik 50 proc. Ir tiktai keliose gyventojų populiacijose šis rodiklis viršijo 75 proc. O kai kuriose gyventojų populiacijose šios žinios itin menkos - mažiau kaip 10 proc.

Arterinė hipertenzija

Reikia matuotis spaudimą "Lietuvoje širdies ir kraujagyslių sistemos ligos yra pirmoje vietoje tarp visų lėtinių ligų.

Jos taip pat nusineša ir daugiausiai priešlaikinių mirčių. Viena dažniausių ligų - arterinė hipertenzija. Ji klastinga tuo, kad pasižymi nebylia eiga.

Įvardijo, kas turi didesnį polinkį susirgti alkoholizmu: vieni greičiau įklimpsta, kiti greičiau išgyja   55 Galiausiai mes ir patys jaučiame sąsają tarp miego ir gebėjimo aktyviai dirbti dienos metu - trūkstant miego ima varginti pykinimas, bloga nuotaika, irzlumas, dirglumas. Tačiau tai trumpalaikiai simptomai, kuriuos dažnas užmiršta po gero kitos nakties miego. Antra vertus, užsitęsęs miego sutrikimas gali įtakoti ilgalaikius organizmo pakitimus ir ligų, tokių kaip hipertenzija, išsivystimą, rašoma pranešime spaudai. Nurodoma, jog suaugusiems asmenims pakankama miego trukmė svyruoja tarp valandų. Tačiau tai nėra griežtai apibrėžta — kai kurie po 6 valandų miego jaučiasi atstatę organizmo resursus, kitiems reikia iki 9 valandų.

Žmogus simptomų gali nejusti labai ilgai ir jaustis visiškai sveikas, nebent užeina galvos svaigimas ar kaklo skausmai. Bet dažniausiai į tai nekreipiama dėmesio.

Arterinė hipertenzija: paprastai nustatoma, bet ne visada gydoma

Bet jei yra hipertenzija, toks "sveikas" žmogus gali sulaukti itin liūdnų pasekmių. Tačiau išvengti jų - gan paprasta, tereikia reguliariai pasimatuoti kraujospūdį", - sakė vaistininkė Jūratė Švarcaitė. Pasak šeimos gydytojos Editos Gruodienės, dažnai arterinės hipertenzijos priežastis yra sunku nustatyti.

Ligos žmogus nejaučia, tačiau ji daro savo juodą darbą: nukenčia širdis, inkstai, pažeidžiamos visų organų kraujagyslės, o tai vėliau sąlygoja šių organų ligas.

Pirminė arterinė hipertenzija

Nesinori gąsdinti, bet dažniausiai negydyta hipertenzija pasireiškia miokardo infarktu arba insultu", - sakė ji. Reklama Gydytojos pastebėjimu, nors hipertenzija laikoma mečių ir vyresnių žmonių liga, pastaruoju metu atsiranda vis daugiau metų jaunimo, turinčio kraujospūdžio problemų.

Genetikos, gretutinių ligų, žinoma, nepašalinsime, tačiau nutukimo, rūkymo, nejudrumo problemas įmanoma gan lengvai išspręsti.

Kas sudaro paslaugos kainą? Instrumentinio tyrimo kainą sudaro tyrimo ir jam reikalingų priemonių kontrasto, kontrastinės medžiagos suleidimo, anesteziologinės pagalbos, nuotraukos ir kt. Konkrečios paslaugos kainos teiraukitės registratūroje. Laboratorinių tyrimų, atliekamų iš kraujo, kaina susideda iš tyrimo kainos nurodytos kainyne ir kraujo paėmimo kainos. Jei tyrimas atliekamas iš tepinėlio, kai kuriais atvejais tepinėlio paėmimas gali kainuoti papildomai.

Svarbiausia, kad liga būtų diagnozuota kuo ankstyvesnės stadijos, o tam reikėtų matuotis kraujospūdį, adekvačiai vertinti jo parodymus ir prireikus, nevengti kreiptis į specialistus", - teigė E. Ji atkreipė dėmesį, jog sergantieji, gydytojui paskyrus gydymą ir pasiekus tikslinį gerą kraujospūdį, gydymą dažnai nutraukia, manydami, jog jau pasveiko. Taip pat gyventojai linkę vartoti ne tuos vaistus, kuriuos paskyrė gydytojas, o tokius, kuriuos rekomendavo draugas ar kaimynas.

Nustebsite, kaip miegas susijęs su hipertenzija

Vienam žmogui gali užtekti vienos tabletės, o kitam gali būti skiriamas kelių vaistų derinys", - aiškino specialistė. Padėtis blogėja Lietuvos Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad svarbu matuoti savo arterinį kraujo spaudimą, mat lėtinės neinfekcinės ligos lemia du trečdalius visų mirčių pasaulyje ir net 80 proc.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis tarp visų lėtinių neinfekcinių ligų, o pati arterinė hipertenzija yra svarbiausias koreguojamas rizikos veiksnys gydant širdies ir kraujagyslių ligas. Arterinė hipertenzija kasmet tampa 9,4 milijono žmonių mirties priežastimi.

Padidėjęs kraujo spaudimas – ką kiekvienam svarbu žinoti?

Apytiksliai tiek, kiek visos infekcinės ligos ką gerti esant vidutinei hipertenzijai sudėjus. Arterinė hipertenzija yra pripažinta pačiu svarbiausiu rizikos veiksniu širdies ir kraujagyslių ligoms išsivystyti.

Lietuvos gyventojų pagrindinės mirties priežastys per paskutinius 10 metų išliko tos pačios trys - širdies ir kraujagyslių ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys.

Reklama Lietuvoje arterinės hipertenzijos paplitimas visada buvo didelis. Apie m. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, situacija Lietuvoje kinta į blogąją pusę - m. Priežastys ir požymiai Trumpalaikiai arterinio kraujo spaudimo svyravimai yra būdingi visiems žmonėms, priklausomai nuo daugelio skirtingų išorinių bei vidinių veiksnių: fizinio aktyvumo lygio, metų laiko, paros laiko naktį arterinis kraujo spaudimas turi sumažėtimiego trukmės, darbo krūvio, psichoemocinės būklės ir streso hormonų lygio, alkoholio vartojimo, vaistų, moterims - nėštumo metu ir t.

Hipertenzija - padidėjęs kraujo spaudimas

Todėl ir liga diagnozuojama tik tada, kai yra ilgalaikis ar pastovus arterinio kraujospūdžio padidėjimas. Svarbiausi pirminės arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai: genetika lemia proc. Antrinės hipertenzijos priežastis gali būti inkstų parenchimos ligos, inkstų arterijų stenozė, feochromocitoma, pirminis aldosteronizmas, Kušingo sindromas, skydliaukės ligos, miego apnėja, aortos koarktacija, ilgai vartojami kai kurie vaistai ir kt.

Ši liga daugelį metų gali nesukelti jokių klinikinių ligos požymių ir gali būti ilgai nepastebėta. Nematuodamas arterinio kraujo spaudimo žmogus gali ir nežinoti, kad serga. Net jeigu liga jau diagnozuota, besimptomė ligos eiga neskatina paciento keisti gyvenseną ar vartoti vaistus. Nenustačius ligos, progresuoja organų pažeidimai. Tik po ilgo laiko atsiranda tam tikri simptomai, kurie byloja apie kairiojo širdies skilvelio hipertrofiją, hipertenzinę nefropatiją inkstų pakenkimasretinopatiją akių tinklainės pakenkimaskraujagyslių sienelių intimos pažeidimus ir kt.

Gerokai vėliau gali išsivystyti krūtinės angina, miokardo infarktas, aortos aneurizma ar net jos atsisluoksniavimas, smegenų ir kitų kraujagyslių ligos, inkstų ir širdies funkcijos nepakankamumas. Verta žinoti, kad arterinė hipertenzija kartais pasireiškia vaikystėje ir paauglystėje. Nors vaikų ir paauglių arterinė hipertenzija palyginti mažai tyrinėtas reiškinys, šios būklės paplitimas, įvairių šaltinių duomenimis, svyruoja nuo 0,8 iki 5 proc.

Lietuvoje atlikti tyrimai ką gerti esant vidutinei hipertenzijai didesnį arterinės hipertenzijos paplitimą - 15,9 proc.

Gydymas Reklama Svarbiausias pirmine arterine hipertenzija sergančio paciento gydymo tikslas - sumažinti arterinį kraujo spaudimą iki tinkamo dydžio. Visi pacientai be išimties turėtų matuoti arterinį kraujo spaudimą namuose.

Arterinė hipertenzija grasina vis jaunesniems

Todėl būtina pacientus šviesti, motyvuoti ir mokyti vertinti asmeninius matavimo duomenis. Būtina šalinti esamus rizikos veiksnius ir kartu medikamentais normalizuoti arterinį kraujo spaudimą. Bet kokio laipsnio pirminę arterinę hipertenziją reikia pradėti gydyti keičiant paciento gyvenseną. Arterinio kraujo spaudimo kategorijos Arterinis kraujo spaudimas laikomas optimaliu, kai sistolinis spaudimas yra mažesnis už mm Hg, o diastolinis - mažesnis už 80 mm Hg; normalus - ir mm Hg, aukštas normalus - ir mm Hg.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės. Tavo komentaras.