Hipertenzijos laipsnis

Hipertenzija – „nebylioji žudikė“

Vaistai Ligos aprašymas Arterinė hipertenzija — tai liga, kuriai būdingas nuolat padidėjęs kraujo spaudimas. Skiriama pirminė arterinė hipertenzija, kuriai būdingas ilgalaikis nežinomos kilmės kraujospūdžio padidėjimas.

Taip pat yra antrinė arterinė hipertenzija, kuomet pacientas serga kokia nors liga pvz. Arterinis kraujo spaudimas — tai kraujo slėgis į kraujagyslių sieneles.

Kai širdis susitraukdama išstumia kraują slėgis būna hipertenzijos laipsnis ir yra vadinamas sistoliniu. Širdies atsipalaidavimo metu slėgis sumažėja ir vadinamas diastoliniu.

Jis kinta priklausomai nuo žmogaus veiklos didėja fizinio krūvio metu, sumažėja ramybėje. Pirmine arterine hipertenzija Lietuvoje serga maždaug trečdalis suaugusiųjų. Sergamumas didėja priklausomai nuo amžiaus.

Rizikos faktoriai Skiriami nemodifikuojami nekeičiami arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai: tai genetinės priežastys, amžius ir modifikuojami keičiami rizikos veiksniai: rūkymas, nutukimas, fizinis nejudrumas, ar galima gerti citoflaviną su hipertenzija, riebaus ar sūraus maisto vartojimas. Simptomai Arterinė hipertenzija yra klastinga liga, kadangi ilgą laiką nepasireiškia jokiais simptomais.

Gali pasireikšti nespecifine klinika — anksti ryte atsirandantis galvos skausmas, sumažėjasntis aukščiau pakėlus galvūgalį, taip pat žmogus gali jausti galvos svaigimą, spengimą ausyse, skausmą širdies plote, kartais būti nervingas.

Anksti nediagnozavus ir nepaskyrus tinkamo gydymo, po m. Esant padidėjusiam spaudimui, širdžiai tenka stipriau dirbti, todėl laikui bėgant padidėja kairysis skilvelis.

2 hipertenzijos savybės

Vystosi kraujagyslių pažeidimas aterosklerozėatsiranda hipertenzinis inkstų ir akių pažeidimas. Gali atsirasti krūtinės angina ar ištikti miokardo infarktas. Klasifikacija Arterinė hipertenzija suskirstyta į atitinkamus sunkumo laipsnius. Laipsnio nustatymas yra vienas iš kriterijų pasirenkant gydymo taktiką. Papildomos informacijos suteikia paties žmogaus arterinio kraujospūdžio matavimas namuose ryte, dieną ir vakare.

Pacientas žymi kraujo spaudimo rodmenis kelias savaites, paskui duomenis pateikia gydytojui.

Nustačius arterinę hipertenziją tikslinga ištirti galimai šios ligos pažeistas organų sistemas. Gydymas Diagnozavus arterinę hipertenziją gydytojas įvertina bendrą širdies ir hipertenzijos laipsnis ligų riziką, tuomet paskiria atitinkamą gydymą.

Simptomų nebuvimas atitolina gydymo pradžią

Svarbus nemedikamentinis gydymas — rizikos veiksnių modifikavimas. Įrodyta, kad vien pakeitus gyvenseną, sistolinį kraujo spaudimą galima sumažinti net 5 mmHg, o diastolinį mmHg.

Sveikatos kodas apie arterine hipertenzija

Kitas gydymo etapas — tinkamas medikamentų nuo arterinės hipertenzijos paskyrimas. Ligai gydyti vartojamos šios antihipertenzinių vaistų grupės: tiazidiniai diuretikai, AKF inhibitoriai, β-blokatoriai, Ca kanalų antagonistai, angiotenzino receptorių blokatoriai.

Galimas gydymas vienu ar keliais preaparatais iš skirtingų vaistų grupių.

Kamuoja stiprus kosulys? Štai trys galimos jo priežastys Kosulys yra svarbus apsauginis mechanizmas, padedantis išvengti ir ar pašalinti kvėpavimo takams pavojingas medžiagas ar ligų sukėlėjus. Kvėpavimo sistemos dirgikliai gali būti pačios įvairiausios kilmės — ir gamtinės natūraliosir cheminės dirbtinės. Populiariausi pavyzdžiai yra įvairias infekcijas sukeliantys virusai, bakterijos, pirmuonys ir grybeliai, žiedadulkės, cheminių medžiagų garai ar dūmai, dulkės, labai maži ar didesni svetimkūniai, kuriuos pašalinti savarankiškai neįmanoma.

Tinkamą gydymą gali paskirti tik gydytojas, įvertinęs ligos sunkumą. Virginijus Šapoka Vilniaus Universitetas Medicinos fakultetas Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas.