Hipertenzija klausos praradimas
«Labas rytas» Absoliuti klausa įgimta, ar gali būti įgyta? (vaizdo reportažas)
Dovydėno pieš. Vienas iš nemalonių senatvinių sutrikimų — kurtumas.
Tyrimai rodo, kad Europos šalyse beveik trečdalio 65—74 metų ir net pusės vyresnių nei 85 m. Kurtumo priežastys Lietuvoje yra apie 26 tūkst.
Prognozuojama, kad ateityje šių sutrikimų daugės. Pasak gydytojos otorinolaringologės Jelenos Simaškienės, klausos susilpnėjimo ar praradimo priežasčių yra daug: stiprus triukšmas, smegenų augliai, įvairių antibiotikų vartojimas, kai kurios infekcinės, genetinės ligos. Dėl išsivysčiusios komplikacijos — ausų uždegimo gali būti pažeistas klausos nervas, — sakė ji.
Medikai pataria, kaip išvengti klausos sutrikimų
Statistikos duomenimis, iš tūkstančio vaikų vienas gimsta kurčias arba labai neprigirdintis, trys turi nuolatinį klausos sutrikimą, dar 3—4 mažyliams dėl kokios nors patologijos klausa sutrinka per pirmuosius gyvenimo metus. Kūdikiai gali gimti kurti dėl motinų nėštumo metu persirgtų ligų arba vartotų vaistų.
Medikų teigimu, vyresniame amžiuje klausa silpnėja dėl aterosklerozinių kraujagyslių pakitimų. Klausos sutrikimas dėl senėjimo procesų, manoma, prasideda apie uosius ir vis labiau stiprėja sulaukus 45 metų. Šiais laikais gana dažna klausos sutrikimų priežastis — stiprus triukšmas ar traumos. Viena pavojingiausių ausies traumų yra būgnelio sužalojimas, sukeliamas stiprios garso bangos, staigaus slėgio pasikeitimo tarp išorinės ir vidinės ausies, smūgio per ausį.
Klausą galima prarasti ir dėl vienkartinio smūginio triukšmo poveikio.
Klausos pablogėjimo žmogus gali ilgai nejusti
Vienintelis stiprus garsas, pavyzdžiui, šūvio, gali turėti negrįžtamų padarinių — klausos praradimą ir nuolatinį ūžimą ausyse. Apkursti galima ir apsinuodijus cheminėmis medžiagomis, vartojant kai kuriuos cheminius vaistus. Palaipsniui klausa gali blogėti ir ilgą laiką klausantis labai garsios hipertenzija klausos praradimas. Tai itin mėgsta vaikai, paaugliai, jauni žmonės. Daugelis jų su ausinėmis nesiskiria visą dieną, o 85 decibelų garsumo muzikos rekomenduojama klausytis ne ilgiau kaip 2 valandas per dieną.
Ar įmanoma pagerinti pablogėjusią klausą?
Žmogus ilgą laiką gali nejusti, kad pablogėjo klausa, nes šis procesas vystosi lėtai, be skausmo. Sutrikimą dažniausiai pastebi ne pats žmogus, o artimieji.
Profilaktika Neurosensorinis prikurtimas. Simptomai Neurosensorinis prikurtimas pasireiškia staigiu klausos netekimu vienoje, o ypač retais atvejais, abiejose ausyse. Šis apkurtimas gali būti lydimas pusiausvyros sutrikimu, aukšto dažnio ūžesiu ausyje bei tokiomis vegetacinėmis reakcijomis kaip vėmimas, galvos svaigimas ir pykinimas. Daliai ligonių būna sumažėjęs ar padidėjęs veido odos jautrumas pažeistos ausies pusėje. Prikurtimas yra nuolatinis ir gali būti silpnas, vidutinis, stiprus ar visiškas.
Jie atkreipia dėmesį, kad šis pradėjo didinti televizoriaus ar radijo garsą, garsiau kalbėti. Tai požymiai, kad žmogus pradėjo prasčiau girdėti.
- Iš tiesų apie pusę neprigirdinčiųjų sudaro jauni ir darbingi žmonės, nemažai tarp jų yra ir vaikų.
- Spausdinti Medikai pataria, kaip išvengti klausos sutrikimų Shutterstock nuotr.
- Hipertenzija 2 rizika 4
- X Kaip veikia ausys ir kas atsitinka, kai jos veikia blogai Daugelis gerai girdinčiųjų, mano kad klausa yra savaime suprantama.
- Не существовала ли какая-то цель за этими странными односторонними отношениями Лиза и Диаспара или же это всего лишь проявлялась некая историческая случайность.
- Neurosensorinis prikurtimas – medikana.lt
Turintys klausos sutrikimų žmonės neretai vengia bendrauti nenorėdami pakliūti į nemalonias situacijas, praranda pasitikėjimą savimi, patiria nerimą, baimę, juos užvaldo emocinis nestabilumas, netgi gali išsivystyti depresija ar paranoja. Koks gydymas?
Pasak klausos reabilitacijos specialisto Manto Stankūno, reikia nelaukti, kol klausos sutrikimas progresuos, ir kreiptis į medikus. Kuo anksčiau bus suteikta profesionali pagalba, tuo didesnė tikimybė išsaugoti klausą, nes klausos silpnėjimas gali baigtis visišku kurtumu.
Sergant klausos nervo pažeidimu skiriami hormoniniai preparatai nuo uždegimo, kitais atvejais gali būti taikoma hipertenzija klausos praradimas oksigenacijos deguonies kameros procedūra, ji pagerina klausos nervo ląstelių mitybą, skatina naujų kraujagyslių formavimąsi, aktyvina kraujotaką vidinėje ausyje.
Skiriama ir kraujagysles plečiančių vaistų, ginkmedžio preparatų, ypač siekiant pagerinti senyvo amžiaus pacientų kraujotaką. Sutrikus klausai gali padėti ir šiuolaikiniai klausos aparatai.
Tinkamai parinkti ir pritaikyti, jie gali gerokai pagerinti gyvenimo kokybę, palengvinti bendravimą. Šiuolaikiniai modernūs klausos aparatai gerina garso kokybę, padeda suprasti kalbą. Jie maži, patogūs, paprastai valdomi.
Staigus prikurtimas (ūminis neurosensorinis prikurtimas). Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas
Klausos aparatus vis dar vengiama naudoti dėl psichologinių priežasčių ką pagalvos kiti žmonės arba tiesiog dėl to, kad klausos netekimas laikomas senatvės požymiu. Svarbiausia prisiminti, kad jie gali padėti.
Kaip palengvinti nemalonius dygstančių dantukų simptomus? Neramumas, irzlumas, rankyčių kišimas į burną, daiktų ir pirštų kandžiojimas, suprastėjęs apetitas ir miego problemos gali būti dygstančių dantukų ženklai. Vaikui tai gali tapti didžiuliu išbandymu, nors pasitaiko ir atvejų, kai naujas dantukas pastebimas visai netikėtai. Kaip padėti mažyliui, kuriam dantukai kalasi labai skausmingai ir sukelia daug kitų nemalonių pojūčių?
BOKSAS Jūs galite turėti klausos sutrikimų, jei — pastebite, kad neišgirstate kai kurių sakinio žodžių arba dažnai prašote pašnekovų pakartoti tai, ką jie kalbėjo; dažnai pasisukate į kalbantįjį ta ausimi, kuria geriau girdite; lengviau suprantate žmones, kai esate su akiniais ar žiūrite jiems tiesiai į veidą; jums sunku dalyvauti grupiniuose pokalbiuose; artimieji skundžiasi, kad per garsiai klausote radiją ar televizorių.
Jeigu nors vienas teiginys jums tinka, turėtumėte apsilankyti pas klausos specialistą ir pasitikrinti klausą.
Gimdos kaklelio stuburo funkciniai sutrikimai; Padidėjęs jautrumas triukšmui; Su amžiumi susiję pokyčiai smegenyse; Nemiga; Netinkamas protezų diegimas pagyvenusiems žmonėms. Nustatydami diagnozę, specialistai ypatingą dėmesį skiria būdingiems triukšmo reiškiniams. Taigi, nepertraukiamas blauzda kairėje galvos pusėje rodo slėgio padidėjimą, smegenų naviką, insultą arba mechaninį sužalojimą. Dešinėje pusėje esantys garsai paprastai siejami su IRR, kraujospūdžio pokyčiais ir trauminiais smegenų pažeidimais.
Parengė Lijana Cibulskienė.
