Hipertenzija ir jos paveikslėliai.

Sveikos gyvensenos ugdymas Lietuvoje patyrė fiasko. Tai paaiškėjo po Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko profesoriaus Juozo Pundziaus pranešimo Seime m.
Įrašo navigacija
Ši tematika atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos metinį devizą, raginantį kovoti su civilizacijos rykšte — hipertenzija. Ji primena, kad hipertenzija dažniausiai būna nebyli žudikė, žmonės dažnai nejaučia, kad serga šita liga, bet krenta be sąmonės ir neretai miršta. Kaip atrodo Lietuva tarp kitų šalių? Deja, ji užima trečią vietą pagal šios ligos paplitimo dažnį. Koks vidutinis Lietuvos žmonių arterinis spaudimas?
ŠIANDIEN.info
Europoje — vienas iš didžiausių. Kaip pavyksta sukontroliuoti jau žinomą arterinį kraujo spaudimą?
- Sveikos gyvensenos ugdymas Lietuvoje patyrė fiasko – Šmedikana.lt
- Apmokestinimas dėl hipertenzijos
Lietuva — ketvirta nuo galo. Sergamumas hipertenzija kasmet Lietuvoje didėja ir per pastaruosius devynerius metus išaugo net keliais procentais.
Ar paveikslėliai gali priversti žmogų susimąstyti apie jo blogus įpročius?
Prognozuojama, kad iki metų išsivysčiusiose pasaulio šalyse hipertenzija išaugs 29 proc. Kaip Lietuva tvarkosi su šia problema ir ar yra pasiruošusi priimti grėsmingą hipertenzijos didėjimo iššūkį?
Verta priminti, kokiomis kryptimis galima valdyti hipertenziją.
Kaip ir visas kitas ligas… Mirštamumo mažinimas — tai kokybiškos medicinos pagalbos teikimas jau susirgusiam žmogui. Sergamumo užkardymas — siekimas, kad mažiau žmonių susirgtų, ir tai sudaro bendrą mirtingumo rodiklį, kuris yra lyginamas pasaulyje ir Lietuvoje.
Ar arterinės hipertenzijos ir jos komplikacijų hipertenzija ir jos paveikslėliai Lietuvoje yra tinkama?
Kodėl vis dar kenkiu pats sau, nors žinau, jog tai daryti yra negerai? Šioje parodoje eksponuojami įvairūs grafiniai elementai: pašto ženkliukai, piešinėliai ant cigarečių pakelių, gatvės plakatai… Daugiau nei grafinių objektų yra eksponuojama šioje parodoje tam, jog žmogus pamatytų, jog meniniai vaizdai išties gali ir privalo kalbėti žmogui apie tai, ką jis daro ne taip ir ką turėtų keisti. Šios parodos tikslas — skatinti žmones labiau susimąstyti apie tai, kaip kasdieniniai įpročiai lemia jų sveikatą.
Reikėtų žvelgti per sergančiųjų išaiškinimo prevencinių programų bei hipertenzijos gydymo ir kontrolės asmens sveikatos priežiūros sistemos prizmę.
Deja, mokslininkai savo pranešimuose teigia, kad hipertenzijos ir jos komplikacijų kontrolė Lietuvoje yra nepatenkinama. Taigi kas lemia šias nesėkmes?
Но в Диаспаре не было ни одной женщины, которая бы знала или хотя бы интересовалась тем, что когда-то было конечной целью любви. В бессмертном городе не было настоящих чувств, глубоких страстей. Вероятно, подобные вещи могут зарождаться лишь благодаря тому, что они мимолетны, не могут длиться вечно и пребывают в тени; а Диаспар отрицал неясность. И вот наступил момент, когда Элвин осознал, какой должна стать его судьба. До сих пор он был бессознательным исполнителем собственной воли.
Pirmiausia — sisteminės ir vadybinės sveikatos hipertenzijos edema po akimis ydos. Iki šiol buvo manoma, kad Sveikatos apsaugos ministerija parašys įsakymą, ir šeimos gydytojas išspręs visas problemas.
Deja, turi įsitraukti ir pats pacientas, ir visuomenė, ir visa aplinka, ir kiti sektoriai.
Didžiulė atsakomybė tenka pačiam pacientui, jo raštingumui, gydytojo paskirto gydymo ir gyvensenos nurodymų ignoravimui, motyvacijos kontroliuoti ligą stoka. Jeigu iš pradžių nustačius ligą atrodo, kad pacientas stengiasi kontroliuoti, tai palaipsniui bendradarbiavimas, kontroliuojant ligą, silpsta.
Optimalus gydytojų ir paciento atsakomybės laiko santykis turėtų būti 90 ir Vis dėlto pacientas turėtų daugiau atsakyti už savo ligą. Pirmiausia pacientas turi būti informuojamas ne tik iš knygų, bet ir visomis masinėmis informacijos priemonėmis, internetu — apie savo sveikatos išsaugojimą, kaip išvengti komplikacijų, ir galėtų turėti realių lūkesčių.
Dabar manoma, kad gydytojai viską išaiškins, o pacientas išmoks gyventi pagal nurodymą. Tačiau hipertenzija ir jos paveikslėliai žinome, kad šeimos gydytojai ir apskritai gydytojai yra apkrauti didžiuliais krūviais, popierių rašymu.
Neurologijos profesorė pripažįsta: medicina gali ne viską
Per popierius gydytojas ir pacientas neturi galimybės gerai vienas kitą pamatyti, jau nekalbant apie ligos kontrolės aptarimą.
Šiandien konstatuojama, kad pacientų motyvacija kontroliuojant ligą yra nepakankama ir priklauso nuo išsilavinimo, lyties ir ligos trukmės.
Aišku, labiau išsilavinę žmonės, moterys ir ką tik susirgę labiau linkę kontroliuoti. Pacientai, ilgiau sergantys hipertenzija, nebesilaiko gydytojų nurodymų, o netgi praktiniai kraujospūdžio matavimo įgūdžiai nėra pakankami, netgi medicinos darbuotojų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Pateikiamas labai margas Lietuvos ligonių žemėlapis, tačiau, atrodo, tai susiję ne su epidemiologiniais pakitimais, bet su diagnostikos ir registravimo ydomis.
Panašus žemėlapis buvo fiksuotas ir Indijoje, tačiau indai įdėmiai pasižiūrėjo, ir pasirodė, kad kaimiškose vietovėse, kur, atrodė, nėra hipertenzijos, paplitusi lygiai tokia pati hipertenzija.
Taigi mes esame panašūs į Indiją, bet Latvija ir Estija irgi patiria tokių problemų, kitos išsivysčiusios šalys — gal mažesnių. Kaip pacientus įtraukti į ligos gydymą?
Atsiliepimai
Taigi kaip pacientus bendradarbiaujant įtraukti į ligos gydymą? Turėtų būti skirta lėšų ir parengtos specialios pacientų mokymo programos. Pirmiausia reikėtų kreiptis į universitetus, užsakyti šitokias programas.
Lėtinėmis ligomis sergančių pacientų mokymui ir periodiškam žinių kaupimui būtina numatyti išteklius, — tai lėšos mokytojams, infrastruktūrai sukurti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
Deja, šiandien Lietuvoje mes šitokių programų neturime, o visos aplinkinės civilizuotos šalys turi. Daugelis šalių įteisina pacientų žinių patikrinimą ir susieja tai su diferencijuotu sveikatos draudimo mokesčiu.
Jeigu pacientas neišlaikė egzamino, vadinasi, jis nesimokė, kaip savo ligą kontroliuoti, todėl yra priverstas mokėti didesnius sveikatos mokesčius. Į pacientų tinkamo dalyvavimo gydantis procesą reikia įdiegti objektyvią kontrolės sistemą, leidžiančią patikrinti, kaip pacientas vykdo jau paskirtą gydomąjį režimą: ar meta rūkyti, pakankamai juda, atsikrato svorio, ar vartoja paskirtus vaistus ir panašiai.
Vėlgi pažangios šalys mato kelią įteisinti diferencijuotus padidintus mokesčius tiems pacientams, kurie nesirūpina savo sveikata.
Spausdinti Daiva Rastenytė Elijaus Kniežausko nuotr. Ne vienas vyresnio amžiaus žmogus meldžiasi: kad tik neištiktų insultas ir likusio gyvenimo nereikėtų praleisti lovoje nejudriam. Iš tiesų kas dešimta mirties priežastis pasaulyje — insultas. Panašiai yra ir Lietuvoje. Apie šią Dievo rykštę — pokalbis su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesore, Neurologijos klinikos vadove Daiva Rastenyte.
Grėsmingos komplikacijos Tampa vis aktualesnė arterinės hipertenzijos komplikacijų, mirštamumo kontrolė. Grėsmingiausia komplikacija — galvos smegenų insultas, t.