Ataka širdies rizika. Širdies ligų rizikos veiksniai

Psichosocialiniai rizikos veiksniai ir širdies ligos: kaip padėti pacientui? Be dažniausiai įvardijamų pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų ŠKL rizikos veiksnių — didelio arterinio kraujo spaudimo, padidėjusios lipidų koncentracijos kraujyje, rūkymo, nutukimo, nejudrumo, vis daugiau kalbama apie neigiamą įtampos ir nerimo poveikį ŠKL. Psichosocialinius rizikos veiksnius, jų įtaką žmogaus sveikatai, vertinimo ir gydymo būtinybę aptariame su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro I-ojo kardiologijos skyriaus vedėja prof.

Žaneta Petrulioniene. Prašome plačiau pakalbėti apie psichosocialinius rizikos veiksnius. Kokie jie — galbūt mažiau žinomi, tačiau ne mažiau svarbūs? Kada ir kodėl susidomėta šių rizikos veiksnių ryšiu su ŠKL? Europos kardiologų draugija Ataka širdies rizika dėl didelio mirštamumo ir sergamumo nuo ŠKL priskiria Lietuvą prie didelės kardiovaskulinės rizikos šalių. Šioje liūdnoje statistinėje pozicijoje esame seniai ir niekaip iš jos nepakylame.

Nuo metų Lietuvoje vykdoma Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programa Programakuri skirta 40—55 metų vyrams ir 50—65 metų moterims. EKD dėl širdies rizikos veiksnių rekomenduoja tirti visus vyresnius kaip 40 metų sveikus žmones.

Jose pabrėžiama, kad tokiose šalyse, kaip Lietuva ir jos kaimynės, kurios vadinamos tranzitinėmis vis dar esančiomis pereinamajame periodevien klasikinių rizikos veiksnių įvertinimas neatspindi visos arba tikrosios ŠKL rizikos.

Būtent tuo galima paaiškinti metų metus išliekantį didelį sergamumą ir mirtingumą nuo šių ligų. Kodėl vien klasikinių hipertenzijos pobūdis veiksnių nustatymas, korekcija neveikia sergamumo ir mirtingumo, nepagerina padėties?

Pagal prevencijos Programą vertinamas kraujo spaudimas, cholesterolio koncentracija, rūkymas, amžius, lytis, tačiau vertinimo lentelėse nėra psichoemocinių ir socialinių bei ekonominių rizikos veiksnių — nevertinami tie svarbūs veiksniai ar modifikatoriai, kurie labai ataka širdies rizika ŠKL riziką.

Mokslo nustatyta, kad psichoemociniai ir socialiniai, ekonominiai veiksniai didina ir infarkto, ir insulto, ir staigios mirties riziką. Naujose gairėse šių rizikos veiksnių svarba pabrėžiama ir rašoma, kad, be ataka širdies rizika rizikos veiksnių, tikimybę susirgti ŠKL smarkiai didina ir prasta socialinė ir ekonominė padėtis, socialinio palaikymo stoka, įtampa darbe ir ataka širdies rizika, priešiškumas, depresija, nerimas ir kiti psichoemociniai sutrikimai.

Kaip širdį atakuoja orų permainos -

Šie veiksniai ne tik didina kardiovaskulinę riziką, bet ir blogina jau sergančiųjų ŠKL prognozę. EKD gairėse pateikiama lentelė ir išvardijami esminiai rekomenduojami klausimai, kuriuos turėtų užduoti gydytojas, norėdamas išsiaiškinti psichoemocinius ir socialinius, ekonominius rizikos veiksnius. Klausimai leidžia nustatyti, kokia yra socialinė ir ekonominė padėtis, išsiaiškinti, ar vargina įtampa darbe ar šeimoje, ar žmogus patiria socialinę izoliaciją, ar kenčia nuo depresijos, nerimo, priešiškumo, ar pacientas yra D tipo asmenybė ir pan.

Teigiama, kad įtampą darbe patiria bene kas antras mūsų šalies gyventojas. Neretai to priežastis būna ne tik nepakeliama užduotis, laiko jai atlikti stoka, bet ir kolegų elgesys.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Dažniau kalbama ir apie psichologinį smurtą darbe, šeimoje. Beje, psichologinį terorą gali skleisti ir žiniasklaidos priemonės. Įtampos, nerimo padariniai — padidėjęs nervingumas, nuovargis, nemiga, įniršis, pykčio priepuoliai ir kt.

Kokie yra naujausi duomenys? Kaip minėti veiksniai veikia žmogaus sveikatą? Atlikta nemažai mokslinių tyrimų, kurie patvirtina, kad egzistuoja provokuojamieji veiksniai trigeriaikurie labai smarkiai didina kardiovaskulinę riziką.

Search form

Neseniai publikuotos 9 tyrimų metaanalizės rezultatai trokserutinas nuo hipertenzijos, kad per 2 val. Surinkta pakankamai įrodymų, kad po pykčio priepuolio padidėja bet kokio ūminio koronarinio sindromo, cerebrovaskulinio įvykio, širdies ritmo sutrikimo ar staigios mirties rizika.

Visa tai įrodyta mokslo, tačiau klinikinėje praktikoje nustatyti šiuos rizikos veiksnius, įvertinti ir modifikuoti nėra paprasta. Minėtoje sisteminėje metaanalizėje vertinant paciento riziką rekomenduojama ne tik atkreipti dėmesį į kraujo spaudimą, cholesterolio, lipidų, gliukozės koncentraciją, nutukimą, rūkymą, cukrinį diabetą ir kitas ligas, bet ir aptarti psichoemocinius ir net socialinius, ekonominius paciento aspektus, pamąstyti, kaip būtų galima visa tai koreguoti.

Be abejo, tai yra subtilios ir gana sudėtingos užduotys. Apžvalgoje minimos ir medikamentinės priemonės, kurių skirdami galime sumažinti širdies ritmo sutrikimo, staigios mirties, insulto, infarkto riziką po streso ar psichoemocinio sukrėtimo. Pacientui gali būti rekomenduojama vartoti beta adrenoblokatorių, antidepresantų, nerimą mažinančių, miego kokybę gerinančių vaistų, taip pat paskirtos įvairios kitos psichosocialinės intervencijos.

Kaip įtampa, nerimas, sukrėtimai neigiamai atsiliepia kardiovaskulinei sistemai, akivaizdžiai buvo stebėta atliekant tyrimą su pacientais, kuriems implantuoti kardioverteriai defibriliatoriai, ataka širdies rizika. Tyrėjai aiškinosi, kokie psichoemociniai veiksniai labiausiai skatina defibriliatorių veikimą, t. Nustatyta, kad didžiausią pavojų širdžiai kelia pykčio ataka širdies rizika.

Tyrime stebėta, kad pykčio, labai didelio psichoemocinio susijaudinimo priepuoliai, veikdami širdį per adrenerginę sistemą, gali sukelti gyvybei pavojingus ritmo sutrikimus.

NAUJAUSI KOMENTARAI

Tai įrodyti atliekant tyrimą su pacientais, kuriems implantuotas kardioverteris defibriliatorius, nebuvo sudėtinga, nes visa tai fiksavo aparatas.

Tai iš tiesų įdomus tyrimas. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose aiškinomės pacientų, susirgusių ūminiu miokardo infarktu, provokuojamuosius veiksnius.

Nustatėme, kad, prieš įvykstant infarktui, daugiau kaip 67 proc.

Autorius: Ji Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos — dažniausiai pasitaikanti mirties priežastis pasaulyje. Tačiau COVID plitimo pabūgusiems ligoniams kartais tenka spręsti galvosūkį — ar skambinti greitajai, ar kreiptis konsultacijos telefonu? Kaip atsirinkti, ar simptomai skatina imtis skubių veiksmų? Kokia pagalba teikiama telefonu?

Išsiaiškinome, kad dažniausiai šie veiksniai infarktą sukeldavo ne iš karto, ne veikiant provokuojamiesiems veiksniams, o praėjus kelioms dienoms. Medikai ir slaugytojai — tai žmonės, kurių kasdieniame darbe gausu įtampos. Ataka širdies rizika yra duomenų apie tai? Visame pasaulyje gydytojai atlieka testus, yra tiriami dėl darbe patiriamos įtampos, nuovargio, didelio krūvio ir pan.

Šių tyrimų rezultatai skelbiami tarptautinėje spaudoje.

Atliekama gydytojų apklausa dėl tokios būsenos kaip perdegimo sindromas, kuris itin paplitęs tarp medikų. Tarp akušerijos-ginekologijos srities specialistų šį sindromą įvardijo patiriantys 56 proc. Taigi daugiau negu pusė gydytojų dėl nuolatinio nuovargio, streso, kitų priežasčių vargina perdegimo sindromas. Galima daryti prielaidą, kad Lietuvoje šis skaičius yra tikrai ne mažesnis, o veikiausiai daug didesnis.

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa Spa 01 Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa Atlikite širdies tyrimą — užkirskite kelią pavojingoms širdies ir kraujagyslių ligoms! Programa patvirtinta m. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. Širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje siejamos su netinkama žmonių gyvensena: nesveika mityba, antsvoriu, rūkymu, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu bei negydomu padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu ar cukriniu diabetu. Daugelio širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti bei pailginti žmonių gyvenimą.

Yra vertinamas ir gydytojų laimės darbe indeksas. Klausiama, ar gydytojas yra laimingas darbe. Kokie būtų skaičiai Lietuvoje, galima pasvarstyti.

Mūsų šalyje padėtis yra blogesnė dėl įvairių ekonominių priežasčių, žinoma, kad medikai dažnai skundžiasi nuovargiu, jie nėra tikri dėl ateities, vargina nepasitenkinimas esama situacija, nerimas, depresija. Ne paslaptis, kad nemaža dalis medikų serga depresija, gydosi, nors oficialios statistikos, koks jų skaičius serga perdegimo sindromu, nerimu, depresija, nėra.

Kaip žmogus reaguoja į įtampą, priklauso ir nuo asmeninių savybių? Kokiems žmonėms, atsižvelgiant į jų charakterį, asmenybės bruožus, psichosocialiniai veiksniai kelia didžiausią pavojų? Ne visus žmones ŠKL provokuojantys psichoemociniai ir socialiniai, ekonominiai veiksniai veikia vienodai.

• Įvairūs virusai ar bakterijos sukelia organizme uždegimą.
• Spausdinti Širdies priepuolio galima išvengti Galima užkirsti kelią 90 procentų visų širdies priepuolių.
• Ruksino hipertenzija 2020 m
• Hipertenzija rūkymas
• Psichosocialiniai rizikos veiksniai ir širdies ligos: kaip padėti pacientui? | PfizerPro Lietuva
• Koks yra pirmasis hipertenzijos laipsnis
• Kai nerimą kelia širdies negalavimai: delsti – prasčiausias pasirinkimas | Jilt
• Anokhino gimnastika hipertenzijai gydyti

Pastaruoju metu daug kalbama apie D tipo asmenybes, kurioms šie rizikos veiksniai itin pavojingi. Tai atsispindi ir naujose EKD gairėse.

Gydytojos paaiškino, kaip vandens stiklinė prieš miegą gali išgelbėti jūsų gyvybę: didžiausias pavojus tyko ryte   43 Vis dažniau į gydymo įstaigą dėl ūminio miokardo infarkto atvežtam ir tik į penktą ar šeštą dešimtmetį įžengusio ir iki tol jokių nusiskundimų neturėjusiam vyrui, nustatomas VOS vienas rizikos veiksnys pvz. Dar didesnė žala kraujagyslėms, kai tarpusavyje sąveikauja didieji rizikos veiksniai — rūkymas, padidintas kraujospūdis, mažas fizinis aktyvumas.

D tipo asmenybė angl. Lietuvoje ir kitose vadinamosiose tranzitinėse šalyse D tipo asmenybės bruožų populiacijoje yra labai daug. Ką tai rodo? Tai rodo, kad žmonės nuolat gyvena įsijautę į neigiamas emocijas, t. Kitas D tipo asmenybės požymis yra socialinis varžymas, kuris apibūdinamas kaip uždarumas, nemokėjimas atsiverti, pasitikėjimo savimi stoka.

D tipo asmenybė yra neigiamai gyvenime nusiteikęs žmogus, uždaras, viską kaupiantis savyje.

Nuorodos kopijavimas

D tipo asmenybės bruožų turintys asmenys nelinkę kreiptis į gydytoją, konsultuotis, gydytis, netiki prevencijos veiksmingumu. Įrodyta, kad D tipo asmenybėms kardiovaskulinių ligų ir mirčių rizika yra 4 kartus didesnė.

Ryšys tarp nerimo, depresijos ir ŠKL pagrįstas mokslo tyrimais. Kaip emocijos, nuotaika, neigiami išgyvenimai veikia širdį ir kraujagysles? Nerimas, kaip ŠKL rizikos veiksnys, yra įrodytas ir abejonių nekelia.

Atlikta keletas metaanalizių, kurių rezultatai parodė, kad yra glaudus ryšys tarp nuolatinio nerimo ir sergamumo bei mirtingumo nuo koronarinės širdies ligos. Moksliškai įrodyta, kad vyresnio amžiaus vyrus vargina nuolatinis nerimas, todėl jiems miokardo infarkto rizika yra daug didesnė.

Nustatytas ryšys tarp nerimo simptomų ir insulto rizikos. Neseniai atlikti tyrimai, kuriuose buvo nagrinėjami įvairūs psichoemociniai sutrikimai, parodė, kad didžiausią įtaką tiek koronarinei širdies ligai, tiek insultui daro nerimo sutrikimas, panikos atakos, depresija.

Šis tyrimas Europoje atliekamas kas kelerius metus.

Jame dalyvauja 24 Europos šalys, tarp jų ir Lietuva. Tyrime dalyvauja jau persirgę ŠKL pacientai tie, kuriems diagnozė patvirtinta. Tyrimų rezultatai parodė, kad tarp pacientų, kurie jau serga koronarine širdies liga, nerimo sutrikimas nustatytas net 26,3 proc. Tai labai dideli skaičiai. Paradoksalu, bet iš visų šių žmonių tik 2,4 proc. O juk šios ligos — nerimas ir depresija — smarkiai blogina išeitis ir padidina ligos paūmėjimų riziką.

Kaip įtampa, nerimas veikia kraujagysles ir širdį? Psichologinė įtampa ir ŠKL rizika yra susiję per tam tikrus patogenezinius mechanizmus. Mokslininkai nustatė ryšius, schemas ir išvardijo visus įtampos veikimo kelius. Traumuojantys gyvenimo įvykiai, aplinkos stresoriai ir kiti neigiami psichoemociniai veiksniai, veikdami per hipofizę, antinksčius, skatindami uždegiminius procesus, streso hormono atsipalaidavimą, simpatinės nervų sistemos aktyvavimą, trikdo kraujagyslių endotelio funkciją, hemostazę, didina oksidacinį stresą, trikdo insulino, gliukozės apykaitą, provokuoja rezistentiškumą insulinui.

You are here

Visa tai didina kardiovaskulinių ligų riziką. Kaip įveikti kasdienius rūpesčius, sunkesnius išgyvenimus, kad nepadarytume žalos organizmui? Kaip laiku pastebėti pašlijusią emocinę būseną, nerimą? Kaip galėtų pagelbėti gydytojai?

Šalyje veikia mano minėta Ataka širdies rizika. Ji leidžia atrinkti didelės rizikos pacientus ir imtis veiksnių jų rizikai mažinti, taip bandant užkirsti kelią ŠKL. Tačiau ši Programa ne visus rizikos veiksnius vertina — ji neapskaičiuoja psichosocialinių ir psichoemocinių veiksnių įtakos.

Todėl yra siūlymų įtraukti į šią Programą ir apklausą dėl šių svarbių rizikos veiksnių — nerimo, depresijos, kt. Šiandien Programa vertina tik klasikinių rizikos veiksnių įtaką, bet tikrajai rizikai nustatyti to nepakanka, reikėtų įvertinti ir psichosocialinius veiksnius. Šių veiksnių svarbą kardiologai kasdien mato praktiniame darbe. Aiškindamiesi miokardo infarkto aplinkybes, dažniausiai išgirstame, kad iki šios grėsmingos būklės žmogų veikė keletas rizikos veiksnių vienu metu.

Dažniausiai žmonės įvardija įtampą darbe ir šeimoje, finansines, ekonomines problemas. Šie rizikos veiksniai sukelia nerimą, depresiją, nemigą. Neretai dėl to rūkaliai rūko dar daugiau, kiti bando įtampą įveikti vartodami daugiau alkoholio, dideles kofeino dozes.

Žodžiu, vienu metu pasireiškia daug skirtingų rizikos veiksnių, kurie smarkiai padidina ŠKL riziką.

Dažnai tarsi paskutinis lašas būna dar vienas stiprus ūminis stresorius, lemiantis, kad žmogų ištinka infarktas ar insultas. Apibendrinę naujausius prevencijos Programos duomenis matome, kad ir mažos rizikos pacientams dėl psichoemocinių ir socialinių, ekonominių rizikos veiksnių gali įvykti staigi mirtis, ūminis miokardo infarktas ar insultas.

Išvengiamos rizikos veiksniai

Noriu pabrėžti dar vieną svarbų dalyką — neretai pagal Programą patikrinto paciento ŠKL rizika nėra didelė. Tačiau apibendrinę naujausius Programos duomenis matome, kad ir mažos rizikos pacientams dėl psichoemocinių ir socialinių, ekonominių rizikos veiksnių gali įvykti staigi mirtis, ūminis miokardo infarktas ar insultas.

Todėl dar kartą pabrėžiu, nepakanka vertinti tik klasikinius rizikos veiksnius, nes yra daugybė kitų — psichoemocinių ir socialinių, ekonominių — veiksnių, kurie riziką padidina staiga. Ką šeimos gydytojas gali patarti žmogui, kurį nuolat vargina įtampa, nerimas ir baimė dėl ateities ir pan.? Gydytojas siūlo nusiraminti, kreiptis psichologinės pagalbos, kurios suteikti gydymo įstaiga paprastai neturi galimybės. Medikamentinis gydymas ataka širdies rizika paprastas ir efektyvus sprendimas, bet ar jis duos daugiau naudos nei žalos?

Šeimos gydytojas pirmasis turi galimybę įvertinti paciento būklę. Pastebėjus specifinius nerimo sutrikimų simptomus, reikėtų neatidėliojant suteikti pagalbą.

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa - Altamedica klinikos

Reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į psichologinius, bet ir į somatinius simptomus 1 lentelė. Pirmiausia rekomenduojama kognityvinė elgesio terapija. Pirmojo pasirinkimo vaistai yra antidepresantai, antrojo pasirinkimo vaistai — benzodiazepinai ir pregabalinas generalizuotam nerimo sutrikimui gydyti.